2016 m. liepos 18 d., pirmadienis

VYNIOJAMA APYRANKĖ (ir šiek tiek apie juodą spalvą)


Oi, jaučiu, kad užsikabinau už dar vienos papuošalų rūšies - vyniojamų apyrankių. Taip įtraukė, kad negaliu sustoti. Visuomet turėjau "tradiciją" padarius vieną daiktą, iš karto daryti antrą. Kad užsifiksuotų ir nepasimirštų technika, kad išbandyčiau bent porą spalvų derinių, na ir šiaip iš inercijos. Bijau, kad šių vyniojamų apyrankių į savo "tradicijos" rėmus nebeįpaišysiu :D 

Bendrai labai mėgstu spalvas. Sodrias, tikras, sultingas. Todėl juodą naudoju itin retai. Kaip papuošaluose, taip ir gyvenime. Prieš keletą metų visai atsisakiau juodų drabužių. Išskyrus batus, nes juodus lengviausia prie visko priderinti. Tačiau juos turiu ne tik šios spalvos ;) Gailiuosi, kad tiek metų rengiausi beveik vien juodais rūbais. Praleidau tiek galimybių džiaugtis gražiausiomis spalvomis, jų atspalviais ir deriniais! Ir dabar galvoju, kas, kada ir kaip įtikinamai pasakė, jog juoda spalva yra gražu ir madinga, jog šios spalvos drabužiai lieknina ir kokiu momentu visi sulindo į juodus apvalkalus. Ir aš buvau pasidavusi tai "madai". Dėkoju savo protui ir jausmams, kurie mane iš jos išvadavo. Sutinku, kad yra progų ir vietų, kur juodi drabužiai tinka ar net būtini dėvėti. Tačiau taip nyku, kai visi nuo jauno iki seno, vyrai ir moterys, žiemą ir vasarą lyg beveidės žmogystos susilieja į juodą, gatve judančią, eiseną. Atsimenu, kartą visai nepataikiau apsirengti į vieną svarbų susitikimą. Na, tiesiog visiškai. Taip, man buvo šiek tiek nesmagu, bet pasaulis dėl to nesugriuvo. Daug ryškiau atsimenu ne savo "gėdą" kai įėjusi į patalpą pamačiau, jog visi iki vieno (IKI VIENO) dalyviai sėdi su juodais kostiumais ir kostiumėliais, o pirmą į galvą šovusią mintį - "varnų pulkas". Taip ir atrodė. Juk ir dalykiniams susitikimams galima pritaikyti spalvas... Žodžiu, perėjusi per visas juodos spalvos peripetijas, dabar esu tvirtai įsitikinusi, kad ji sendina, atrodo nešvariai, dauguma audinių apkimba dulkelėmis ir pūkeliais, kurie juodame fone itin ryškiai matomi. Ir kad juoda spalva niekaip nelieknina. Lieknina teisingo dydžio ir fasono drabužiai. Net ir spalvoti. Juoda tegul lieka akcentu, viena iš daugelio garderobo spalvų.

Džiaukimės spalvomis!



2016 m. birželio 18 d., šeštadienis

VASAROS MALONUMAI


Tiek nedaug reikia, kad pasijustum laiminga - saulė, puokštelė svaigaus kvapo jazminų ir saldžios, prisirpusios braškės. Vasara tikrai prasidėjo! Bijau, kad nepražiopsočiau. Pati sau primenu, kad reikia mėgautis, pastebėti ir nepraleisti tų jaukių akimirkų.




2016 m. gegužės 29 d., sekmadienis

SAGĖ


Keli pastarieji mano sekmadieniai buvo skirti papuošalams :) Šis - ne išimtis. Labai norėjau kur nors pritaikyti nepaprasto grožio rožinį kristalą. Ir štai, pagaliau, jis rado savo paskirtį. Sagė-vabalas su ragučiais man atrodo labai miela :) Tuo pačiu pasimokiau iškiliojo siuvinėjimo, kuris nelabai iškilus gavosi šį kartą, bet esmę supratau. Galbūt pritaikysiu kur nors kitur. Džiaugiuosi, kad grįžo įkvėpimas karoliukams. Kažin, ar džiaugiasi tuo mano piniginė ;)) Nors ir turiu didžiules karoliukų atsargas, vis tiek negaliu susilaikyti nepirkusi naujų. Čia kaip vyrams žvejyba - valų, kabliukų, blizgių pilnos dėžės, bet vis kokios nors "muselės" būtinai būtinai reikia ;)







2016 m. gegužės 21 d., šeštadienis

MALKOS




Medinė. Taip galima pavadinti šią dieną. Ir ne tik dėl to, kad sutvarkyta galybė malkų, bet ir dėl to, kad po visos dienos, praleistos pernešant jas iš vienos į vietos į kitą, pati jaučiuosi kaip medinukas. Nei rankyčių, nei kojyčių ;) Užtat vėsiais vakarais bus labai smagu neatitraukti akių nuo židinyje spragsinčios ugnies.


2016 m. gegužės 15 d., sekmadienis

KAKLO PAPUOŠALAS



Dar viena įkvėpimo banga :) Labai žalias, labai sodrus. Iš tikros plonutėlės odos, kurios godumo (kūrybinio) užvaldyta prisipirkau tiek visokių skirtingų spalvų, kad dabar nebežinau, kurios pirmiau griebtis ;)


2016 m. gegužės 14 d., šeštadienis

NIEKO NEVEIKIADIENIS




Kartais labai smagu tiesiog nieko neveikti. Aplinkui nepaprastas grožis. Mėgaujuosi obelų žiedais, švelniomis jų spalvomis, bičių dūzgimu ir ką tik nupjautos žolės kvapu (vis dėl to šį bei tą nuveikiau ;) )


2016 m. balandžio 2 d., šeštadienis

KAKLO PAPUOŠALAS




Šiandien užėjo nenumaldomas noras spalvų. Sodrių, tikrų, sultingų. Pasikuičiau savo kloduose, pabūriau keletą valandų ir štai koks kaklo papuošalas išvydo dienos šviesą. Kaip visada, iš karto griebiausi antro :) Tik jau nuvargau. Labai daug emocijų įdedu į tokius darbus. Rytoj pabaigsiu.




2016 m. kovo 6 d., sekmadienis

NERTA SERVETĖLĖ



  
Bus grožis. Dar neapsisprendžiau dėl dydžio. Norėčiau didelės staltiesės, bet bijau, kad kantrybės šį kartą užteks tik kvadratinei ;) Viena kraštinė - 95 cm. (be kraštelių, kuriais norėsiu apnerti visą staltiesę. Neįsivaizduoju kada pabaigsiu... Neriu priebėgomis, savaitgaliais, kai turiu laisvą minutę. Po kelias eilutes per dieną. Kitos dienos - siuvinėjimui, mezgimui ir papuošalams. Ot nerami dūšia! :)) Visko reikia vienu metu :D


   

2016 m. vasario 28 d., sekmadienis

SAGĖ


Neapsakomai geras jausmas vėl pajusti įkvėpimą! Po ilgo laiko vėl į rankas paėmiau karoliukus. Juos ir anksčiau ėmiau, žiūrinėjau, dėliojau, bet... padėdavau atgal. Vis neatsirasdavo tas galutinis vaizdas, kurį norėčiau pamatyti ir pačiupinėti. Ir štai, visai nelauktai šį savaitgalį į galvą prilindo tiek idėjų, kad atrodo, dabar tik spėk jas visas paversti tikrove :) Gerai, kad visą tą laiką nenustojau pirkti karoliukų ir visokių priedų, kurie dabar labai pravers.

Ir jums linkiu įkvėpimo! Tuoj pavasaris, saulė, žaluma :)

  

2015 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

KALĖDINĖ DEKORACIJA


Seniai "ganiau" aš šituos paukščiukus, bet vis nerasdavau progos išsiuvinėti. Štai ji ir pasitaikė. Tai - gimtadienio dovana. Kadangi tokiu laiku jau visi pradedame laukti sniego ir po truputėlį iš dėžių traukti nedideles smulkmenas, kurios primintų artėjančias žiemos šventes, tai pagalvojau, kad tokia dekoracija bus kaip tik.

Dabar jau tikrai kvepia Kalėdomis. Tuoj skaičiuosime dienas ir pergyvensime, kad nespėjame užbaigti rankų darbo dovanų artimiesiems. Juk visiems norėsime padovanoti dalelę šilumos ir grožio, ar ne? ;)



2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

MOLIŪGĖLIAI


Už lango nuostabus ruduo. Atrodo, kad neatsimenu kito tokio spalvoto, saulėto, gryno, kvepiančio :) Lapų šūsnys! Kaip smagu, kad ir mieste mums leidžia jomis pasidžiaugti. O už miesto kas darosi! Tikras spalvų paradas. Neina akių atitraukti nuo pakelėse ir horizontuose spalvomis raibuliuojančių medžių. 

Įkvėpta spalvingų vaizdų, prinėriau moliūgėlių. Šie skirti dovanai, bet turbūt ir sau tokių prisinersiu. Tuo labiau, kad labai paprasta ir greita. Vieną nunėrus, kitas - pats į rankas šoka. Norisi jų pridaryti visą kalną :) 

Tikiuosi, kad ir jūs mėgaujatės šiuo turtingu metų laiku :)

2015 m. spalio 2 d., penktadienis

ISM konferencija "FUTURITY: Viena diena ateityje"


Vakar su kolege lankėmės ISM Universiteto organizuotoje konferencijoje "FUTURITY: Viena diena ateityje". Konferencijos pranešimų pagrindinė tema - kaip gyvensime po 10-20 metų, kokia bus visuomenė, kiek bus pažengusios technologijos, kokią vietą tarp jų užims žmogus. Įžanginį žodį tarė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, o pranešimus skaitė žymūs futuristai, kurie tuo pačiu yra ir populiarių knygų autoriai, konsultantai, dėstytojai, laidų vedėjai bei investuotojai. Tai - Anna Lise Kjaer (Danija), James Bellini (UK), Nicklas Bergman (Švedija).

Įdomu tai, kad nei vienas iš jų nepiešia ateities lyg siaubo filme, kur miestas būtų apsaugotas kupolo, kurį supa dykuma, radiacija ir kiti neigiamos  aplinkos veiksniai. Atvirkščiai - visų vizija gana optimistinė, o technologijos joje užima didelę dalį (kas, be abejonės, yra neišvengiama). Prognozuojama, kad miestuose atsiras (o kai kur ir jau dabar atsiranda) save visiškai aprūpinantys ekologiniai dangoraižiai gigantai, kurie patys iš atsinaujinančių resursų gamins energiją, ja aprūpins viduje augančius sodus, ūkius, taip pat įsikūrusius biurus bei gyvenamąsias patalpas, į aplinką neišmes anglies dvideginio ir kitų, žmogaus gyvenimo pasekmėje atsirandančių, atliekų. Buitinė technika bus tiek pažangi, kad šaldytuvai patys užsakys trūkstamus produktus, prekyba akcijomis vykdys tam tikra logika besivadovaujančios programos, automobiliai visiškai vairuojami autopiloto, eismas reguliuojamas išmaniųjų technologijų. Įmonių vadovams nereikės keliauti į filialus esančius kitose šalyse, nes komunikacijos priemonės leis bendrauti su darbuotojais per atstumą. 3D ir 4D spausdintuvais bus spausdinamas maistas, pastatai (jau dabar yra pirmieji pastatai atspausdinti 3D spausdintuvu). Ar neatrodo, kad jau dabar turime tokias technologijas? Taip. Mes jau dabar gyvename ateityje. Ypač palyginus su tuo, kas buvo prieš 10, 20 ar 30 metų. 



Kaip visame tame jausimės? Visuomenė bus jaunesnė. Vidutinis pasaulio gyventojo amžius bus 34 metai (t.y. dauguma žmonių bus jauni). Technologijų dėka dirbsime mažiau. Vidutiniškai 4 valandas per dieną. Turėsime daugiau laiko sau ir bendravimui su artimaisiais. Tačiau jausimės (ir dabar jaučiamės) niekur nespėjantys, gaunantys per didelį informacijos srautą, nespėjantys koja kojon su vis greičiau ir dažniau atsinaujinančiais įrenginiais bei technologinėmis naujovėmis. Tačiau taip žmonės jautėsi visais laikais. Kai buvo išrastas telegrafas, telefonas, traukinys, automobilis ir kiti savam laikmečiui neįprasti dalykai... Ir tuomet žmonės manė, kad gyvenimas žymiai pagreitėjo ir jie niekaip nespėja jo gyventi.


Viena frazė mane privertė labai rimtai susimąstyti.

DRIVEN BY PURPOSE, NOT BY PROFIT

Buvo kalbama apie ateities visuomenę ir jos požiūrį į aplinką, kaimynystę, vartojimą, tarpusavio santykius. Be abejo, visa tai yra ir bus labai svarbu. Ateityje bus dar svarbiau, nes technologijos atlaisvins žmones nuo kasdienių rūpesčių, rankinio darbo ir tokiu būdu daugiau laiko galėsime skirti vieni kitiems. Tačiau įmonės, teikiančios paslaugas ir kuriančios produktus, jau dabar turi susimąstyti apie savo veiklą ir bendruomenei "skleidžiamą" žinutę. Išliks tik tos įmonės, kurių veiklos tikslas bus ne pelnas, bet tikra, reali, apčiuopiama nauda bendruomenei. Tai gali būti tiek produktas, tiek paslauga, tačiau jie turės būti visiškai nukreipti žmonių labui.

Žodžiu, nors pradžioje iš konferencijos tikėjausi kažko kito (pati negaliu pasakyti ko tiksliai), bet per naktį mintys bei įspūdžiai susidėliojo ir dabar jau galiu drąsiai pasakyti, kad renginys buvo SUPER. Tikrai labai įdomu ir aš nekantraudama laukiu tos ateities :) Tik pamanykite, gal kaip tik šiandien jau gimė tas žmogus, kuris gyvens 21-ame amžiuje!


2015 m. birželio 27 d., šeštadienis

IT'S A GOOD DAY TO HAVE GOOD DAY


Dar viena dovana - siuvinėtas laikrodis. Labai gaila, kad nepavyko rasti ovalaus rėmo ir teko susitaikyti su stačiakampiu. Gal kada nors atsiras dirbtuvė, kuri daro ką nors įdomiau negu standartinį rėminimą.
Siuvinėta DMC siūlais ant 28 ct. Britney ewenveave drobės (Cream spalvos). Valandas žymi stiklinės akutės. Laikrodį galima pakabinti ar tiesiog pastatyti ant lentynos. Tikiuosi, kad jis kels gerą nuotaiką vos užmetus akį.

2015 m. birželio 15 d., pirmadienis

SIUVINĖTAS KREPŠELIS


Dėka dar vieno smagaus siuvinėtojų forumo sumanymo gimė dar pora darbelių. Labai džiaugiuosi forume prisijungusi prie "Gimtadienio siurprizo" žaidimo. Jo dalyvės viena kitą sveikina su gimimo diena ir dovanoja įvairiausias savo rankomis gamintas  dovanas. Neapsakomas malonumas tas dovanas gaminti (nors tenka pasukti galvą, nes asmeniškai nei vienos dalyvės nepažįstu), o dar smagiau stebėti kaip tos dovanos išpakuojamos. Kokios jos visos gražios, išradingos, kiek į jas sudėta širdies ir šilumos, kiek daug buvo galvota apie tą žmogų jam ruošiant dovaną. 

Čia viena iš mano dovanėlių. Maišelis su užtrauktuku ir kuteliu. Siuvau galvodama apie tai, kad jis taps kelioniniu krepšeliu rankdarbiams vežiotis. Į porą krepšeliui atsirado siūlų rūšiuoklis, aptaisytas biserio karoliukais. Abu siuvinėti vienos spalvos DMC siūlais ant drobės be jokio pavadinimo ar spalvos kodo. Ją pirkau audinių parduotuvėje derindama prie taškuoto audinio. Tikiuosi, kad abu daikteliai bus vienaip ar kitaip naudojami.

2015 m. kovo 22 d., sekmadienis

NIMUE NYKŠTUKAI


Negalėjau nesusigundyti neišsiuvinėjusi nors vieno (iš tiktųjų tai dviejų) Nimue serijos nykštuko. Šitas, įkaušęs ir puodelyje užmigęs, man kažkodėl primena IX a. rūkuose paskendusį Londoną ir jo atokiose gatvelėse pasislėpusias užeigas. Kaip ir paslaptingas raktininkas, kurį taip ir regiu akylai saugantį seno namo su dideliais kiemo vartais paslaptis. 

Abu siuvinėti DMC siūlais ant Britney 28 ct kreminės spalvos evenweave audinio.

Į planus įsitraukiau dar mažiausiai vieną šios serijos darbelį :)

2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

RIDIKIULIS

O štai ir pats naujausias užbaigtas rankdarbis. Toks a'la senovinis ridikiulis su kamėja. Pasiūtas iš aksominio audinio, viduje medvilninis pamušalas ir maža detalė - širdutė su užrašu, kuris reiškia, kad šis daiktas buvo gaminamas tik vienas ir išskirtinai tam vienam žmogui.

Turėjau paplušėti, kol tiksliai sugalvojau dizainą, kol pritaikiau spalvas, kol išsiaiškinau kaip nusibraižyti schemą pagal turimą fermuarą, bet dabar jau tikrai lengvai mokėsiu pasiūti ir tokios, ir kitokių formų krepšelius :)

KALĖDINIS ANGELĖLIS

Užpuolė mane gripas. Po kelių dienų, praleistų pataluose, pagaliau galva šiek tiek prašvito. Į darbą eiti dar negaliu, todėl ėmiausi tvarkyti savo rankdarbiams skirtų reikmenų klodus, darbelius ir nuotraukas. Norėjau pasigirti vienu naujausių darbelių, bet radau kitą užslėptą gražumą, kurio dar neparodžiau. Angelėlis, saldžiai užmigęs ant durų belstuko. Išsiuvinėjau prieš Kalėdas ir padovanojau kolegei. Toks jaukus tas jo miegelis, kad neįmanoma prieš jį atsilaikyti :)

Siuvinėta DMC siūlais ant Zweigart evenweave audinio (Cream spalvos).

Deja, namai mano ir šiaip gana tamsūs, o žiemos laiku visai nėra kada šviesesnę valandą pagauti, tai nuotrauka tokia iš patamsių gavosi.

2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

SIUVINĖTA KALĖDINĖ KOJINĖ

Aš jau laukiu pirmo sniego ir po truputėlį ruošiuosi Kalėdoms. Rodos, tiek visko reikia nuveikti, o laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Tačiau švenčių laukimas man pats nuostabiausias laikas, nes jis kupinas įvairių planų, kūrybos, rankdarbių ir smagių emocijų.

Esu rašiusi apie lietuviškame siuvinėtojų forume vykstantį žaidimą "Būk mano fėja". Visai ką tik išpildžiau dar vieną norą - išsiuvinėjau Kalėdinę kojinę. Nepaprastai gražus man pasirodė tas Kalėdų senelis, keliaujantis snieguotais miesto stogais ir dalinantis dovanas. Ilgai rinkausi, kokį paveiksliuką parinkti žmogui, kurio tiesiogiai nepažįstu, bet kai pamačiau šį dizainą, neliko jokių abejonių - tai jis :) Siuvinėjau DMC siūlais ant Yarn Tree Sonoma (28 ct, Taupe spalvos). Darbas ėjosi lengvai, sklandžiai ir greitai. Kol nepriėjo siuvimo dalis. Niekada nesu siuvusi kojinės, o dar su kailio apdaila ir pamušalu. Kad būtumėte matę, kaip sukau ratus aplinkui nesiryždama sukirpti siuvinio. Išnaršiau visą internetą ieškodama instrukcijų. Radusi, sakiau sau "viskas, rytoj tikrai padarysiu". Rytoj sakiau, kad padarysiu savaitgalį. Savaitgalį, kad kitą savaitę :) Vis dėlto vieną dieną giliai įkvėpiau ir... viskas pavyko! Dabar drąsiai galiu imtis kitų kojinių. Pavyzdžiui sau. Juk aš amžinas batsiuvys be batų :D

2014 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

RUDUO BALKONE

Ruduo man visuomet reiškia kažko naujo pradžią. Tas kvapas, spalvos, derlius, miško gėrybės, jaukūs drabužiai ir vakarai namuose, net ir lietus jeigu nepliaupia kiauromis dienomis. Visa tai tiesiog užlieja kažkokiu gerumu ir gyvenimo palaima. Vienintelis minusas - trumpėjančios dienos. Bet užsiėmimų man netrūksta, todėl ir tai ne bėda ;)

Šiandien pagal sezoną papuošiau balkoną. Va toks ištaigingas vazonas gavosi iš trijų spalvų viržių ir kalankės (to kopūsto raudonais lapų pakraštėliais). Neapsižiūrėjusi kreivai pasodinau (kopūstas turėjo būti priekyje), bet jau nebetrauksiu lauk. Ir taip labai gražu :)  


RIEŠINĖS

Na štai, atėjo mano mėgstamas metų laikas - ruduo :) O su juo ir įkvėpimas naujiems darbams. Taip ir jaučiu kaip jis plūsta, kaip galvoje pradeda suktis vis daugiau minčių ir idėjų, o rankos pačios imasi veiklos. Net karoliukus po truputį judinu. Iš jų mažai ką dariau dar nuo praeitų metų vasaros. Mūza kažkur buvo nuklydusi. Bet visą tą laiką iš žiurkėniško godumo ;) juos pirkau, kaupiau ir dabar labai džiaugiuosi turėdama didžiulį pasirinkimą naujų papuošalų gamybai. Jau turiu priveikusi keletą kaklo papuošalų, tik reikia juos "surinkti", todėl pasirodysiu vėliau.

Tuo tarpu po truputį naikinu siūlų atsargas. Dideliems dalykams jų neužtenka, todėl mezgu mažus. Riešinės - puikus būdas sunaudoti nuo didelių mezginių likusius siūlus. Šioms naudojau Preciosa Nr. 9 karoliukus. Raštą persipiešiau iš interneto. Jei gerai prisimenu, tai čia dalis estiškų pirštinių rašto.

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...