Vakar su kolege lankėmės ISM Universiteto organizuotoje konferencijoje "FUTURITY: Viena diena ateityje". Konferencijos pranešimų pagrindinė tema - kaip gyvensime po 10-20 metų, kokia bus visuomenė, kiek bus pažengusios technologijos, kokią vietą tarp jų užims žmogus. Įžanginį žodį tarė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, o pranešimus skaitė žymūs futuristai, kurie tuo pačiu yra ir populiarių knygų autoriai, konsultantai, dėstytojai, laidų vedėjai bei investuotojai. Tai - Anna Lise Kjaer (Danija), James Bellini (UK), Nicklas Bergman (Švedija).
Įdomu tai, kad nei vienas iš jų nepiešia ateities lyg siaubo filme, kur miestas būtų apsaugotas kupolo, kurį supa dykuma, radiacija ir kiti neigiamos aplinkos veiksniai. Atvirkščiai - visų vizija gana optimistinė, o technologijos joje užima didelę dalį (kas, be abejonės, yra neišvengiama). Prognozuojama, kad miestuose atsiras (o kai kur ir jau dabar atsiranda) save visiškai aprūpinantys ekologiniai dangoraižiai gigantai, kurie patys iš atsinaujinančių resursų gamins energiją, ja aprūpins viduje augančius sodus, ūkius, taip pat įsikūrusius biurus bei gyvenamąsias patalpas, į aplinką neišmes anglies dvideginio ir kitų, žmogaus gyvenimo pasekmėje atsirandančių, atliekų. Buitinė technika bus tiek pažangi, kad šaldytuvai patys užsakys trūkstamus produktus, prekyba akcijomis vykdys tam tikra logika besivadovaujančios programos, automobiliai visiškai vairuojami autopiloto, eismas reguliuojamas išmaniųjų technologijų. Įmonių vadovams nereikės keliauti į filialus esančius kitose šalyse, nes komunikacijos priemonės leis bendrauti su darbuotojais per atstumą. 3D ir 4D spausdintuvais bus spausdinamas maistas, pastatai (jau dabar yra pirmieji pastatai atspausdinti 3D spausdintuvu). Ar neatrodo, kad jau dabar turime tokias technologijas? Taip. Mes jau dabar gyvename ateityje. Ypač palyginus su tuo, kas buvo prieš 10, 20 ar 30 metų.
Kaip visame tame jausimės? Visuomenė bus jaunesnė. Vidutinis pasaulio gyventojo amžius bus 34 metai (t.y. dauguma žmonių bus jauni). Technologijų dėka dirbsime mažiau. Vidutiniškai 4 valandas per dieną. Turėsime daugiau laiko sau ir bendravimui su artimaisiais. Tačiau jausimės (ir dabar jaučiamės) niekur nespėjantys, gaunantys per didelį informacijos srautą, nespėjantys koja kojon su vis greičiau ir dažniau atsinaujinančiais įrenginiais bei technologinėmis naujovėmis. Tačiau taip žmonės jautėsi visais laikais. Kai buvo išrastas telegrafas, telefonas, traukinys, automobilis ir kiti savam laikmečiui neįprasti dalykai... Ir tuomet žmonės manė, kad gyvenimas žymiai pagreitėjo ir jie niekaip nespėja jo gyventi.
Viena frazė mane privertė labai rimtai susimąstyti.
DRIVEN BY PURPOSE, NOT BY PROFIT
Buvo kalbama apie ateities visuomenę ir jos požiūrį į aplinką, kaimynystę, vartojimą, tarpusavio santykius. Be abejo, visa tai yra ir bus labai svarbu. Ateityje bus dar svarbiau, nes technologijos atlaisvins žmones nuo kasdienių rūpesčių, rankinio darbo ir tokiu būdu daugiau laiko galėsime skirti vieni kitiems. Tačiau įmonės, teikiančios paslaugas ir kuriančios produktus, jau dabar turi susimąstyti apie savo veiklą ir bendruomenei "skleidžiamą" žinutę. Išliks tik tos įmonės, kurių veiklos tikslas bus ne pelnas, bet tikra, reali, apčiuopiama nauda bendruomenei. Tai gali būti tiek produktas, tiek paslauga, tačiau jie turės būti visiškai nukreipti žmonių labui.
Žodžiu, nors pradžioje iš konferencijos tikėjausi kažko kito (pati negaliu pasakyti ko tiksliai), bet per naktį mintys bei įspūdžiai susidėliojo ir dabar jau galiu drąsiai pasakyti, kad renginys buvo SUPER. Tikrai labai įdomu ir aš nekantraudama laukiu tos ateities :) Tik pamanykite, gal kaip tik šiandien jau gimė tas žmogus, kuris gyvens 21-ame amžiuje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą