Užmigau žiemos miegu. Rankdarbiavimo tempai sulėtėjo, bet tai nereiškia, kad nieko neveikiu. Pradėjau ir jau išsiuvinėjau daugiau kaip pusę seniai nusižiūrėto Dimensions paveikslo - "Frederick the literate".
Paveikslą dovanosiu mamai. Jis dedikuotas prieš kelis metus dingusiam jos mylimam katinui Mikučiui. Niekas nežino, kas jam nutiko. Buvo peštukas. Vieną dieną išėjo ir nebegrįžo. Gal susipešė su kitu katinu, gal užklydo į kokį kiemą su šuniu, gal pakliuvo po automobiliu, gal įlindo kur nors, iš kur nesugebėjo išslįsti... Daug visokių gal. Ir nei vieno tikro. Mikutis vis dar gyvena visų mūsų širdyse, nes nuo pirmos dienos buvo išaugintas mūsų namuose. Atsimenu, kai katė jį atsivedė (vienintelį kačiuką). Einu, žiūriu guli kažkas ant grindų. Sakau: "Koks čia skuduriukas guli?". Prieinu - o ten mažutis kačiukas! Kurį laiką jį ir vadinau Skuduriuku :) Vardas toks buvo kol neprilipo tikras. Bendrai savotiško charakterio katinas buvo. Toks bendraujantis, toks vyriškas. Tik iš to vyriškumo savo teritoją itin uoliai žymėjo. Nespėjom valyti. Bet susigyveni, žmogus, su viskuo - reikia ir valai, pyksti ir atleidi.
 |
| Mikutis |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą